Geležinė Lapė: neleisk kitiems tau sakyti „niekada“ arba kaip tapti žinomu?

Komentarų: 0
PrintFriendly and PDF

Arvidas Bendorius

Arvidas Bendorius (aka Geležinė Lapė)

Arvidai, esate vieno populiariausių Lietuvoje tinklaraščio Geležinė Lapė autorius, ypač aktyviai veikiate socialiniuose tinkluose. Viename interviu jūs sakėte, kad visa ko pradžia buvo siekis išpopuliarinti skelbimą apie parduodamą sodybą. Vis tik, iš to, ką matau, tai jau nebėra sodybos pardavimo eksperimentas, bet įdomi ir plačiai pasklidusi idėja. Kas jus patį veža Geležinės Lapės reikale, ką jūs pats iš to gaunate ir kuo jums asmeniškai įdomūs socialiniai tinklai?

Tomai, jūs esate dar vienas žmogus, kurio nepavyko įtikinti, jog vienintelis dalykas, kuris mane veža Geležinės Lapės reikale, yra noras parduoti sodybą. Na gerai, iš tikrųjų yra dar viena svajonė. Norėčiau kada nors sugrįžti į mokymų sritį ir manau, kad netikėtai išgarsėjęs personažas galėtų būti naudingas. Geležinė Lapė man – galimybė stebėti žmones, tirti jų reakcijas. Socialiniai tinklai labai nauja mūsų buvimo terpė, joje mes dar tik mokomės būti, gyventi. Ta prasme, iš socialinių tinklų gaunu nemažai. Feisbukas, jį tinkamai susitvarkius – tai įdomių žmonių tiekiamas patraukliausias turinys, kurį vienam pačiam išsirankioti ir susidėlioti būtų labai sunku.

Daugybė tinklaraštininkų, tame tarpe ir aš, siekiame išpopuliarėti. Konkurencija dėl skaitytojo – milžiniška, visi bando patraukti dėmesį įvairiausiai būdais. Ką jūs patartumėte pradedantiems ir norintiems išsukti savo idėjas socialiniuose tinkluose? Kokių klaidų geriau nedaryti?

Vienas iš esminių dalykų – rašyti trumpai, originaliai, stengtis nustebinti. Tai nelengva padaryti, žmonės gauna didžiulį srautą dirgiklių, siekia vis naujų, kitokių, jie tiesiog tingi skaityti ilgesnius tekstus, numeta standartinį komentarą TL;DR ir skrolina toliau. Patarčiau tą patį, ką ir kiti patarėjai, kartoju vėl – rašyti trumpai, patraukliai ir nuolat, pataikauti savo skaitytojams, kiek tai leidžia asmeninių nuostatų ribos. Aš stengiuosi nevartoti keiksmažodžių, jau vien tuo Geležinė Lapė kiek kitokia, negu kiti populiarūs personažai.

Turbūt gerai išmanote šiandieninį socialinių tinklų vartotoją ir interneto skaitytoją. Į ką jis reaguoja? Ar žmonės dar skaito kokius nors rimtesnius tekstus, ilgesnius negu pusė ekrano? Kaip turėtų elgtis autoriai, kad skaitytojai užkibtų?

Išmanau nelabai gerai, tikriausiai reikėtų dar keleto metų intensyvaus darbo. Jei jau dėčiau kokį ilgesnį tekstą, tai jį parašyčiau Facebook Notes, o poste su nuoroda į šį tekstą pateikčiau 3-5 sakinių maksimaliai koncentruotą jo santrauką. Jei santrauka paskatins perskaityti ilgąjį tekstą – tikslas bus pasiektas, jei ne – čia jau niekas nepadės, žmogų sunku priversti skaityti tai, kuo jis nesusidomėjo iš karto, žinutė turi smogti iš karto, tiesiogiai paliesti jį patį, sužadinti bent jau smalsumą. Smalsiųjų skaičius, kiek stebiu, nedidėja. Netikiu, kad sėkmė gali aplankyti tuos, kurie kelią į kokį nors Olimpą pradeda nuo ilgų tekstų. Pirma išpopuliarėk, o po to jau tikėkis sudominti ilgais (ir įdomiais) tekstais.

Neseniai rašiau apie įvaizdžio socialiniuose tinkluose formavimą. Nežinau, ar rimtai, ar juokaudamas – ką patartumėte tiems, kurie tiki, kad įvaizdis socialiniuose tinkluose kažkaip prisideda prie jų gerovės? Ar apskritai toks dalykas, kaip įvaizdis virtualioje erdvėje egzistuoja ir kiek jis reikšmingas?

Taip, jis reikšmingas, tuo nė kiek neabejoju. Tą įvaizdį galima suformuoti pagal iš anksto parengtą planą arba be jokio plano, jei žmogus pats gerai jaučia, ko reikia, kad susiformuotų tas įvaizdis, kurio reikia kokiam nors tikslui ar tikslams pasiekti. Svarbiausias klausimas, kurį reikia užduoti pačiam sau prieš pradedant įvaizdžio formavimo darbus: ar man iš viso to įvaizdžio reikia? Jei atsakymas taip – pirmyn į populiarumą. Dauguma feisbuke tik skaito/žiūri, rašančių yra mažuma, tad perspektyvos visada šviesios. Yra žmonių, kurie puikiausiai reiškiasi vien tik komentuodami kitų postus ir yra labai žinomi ir jų nuomonė kartais užbaigia diskusiją. Yra žmonių, kurių komentarą paskaitę kiti žmonės išmeta planšetę ar telefoną pro langą.

Pafilosofuokime, ką gavome su socialiniais tinklais ir ką praradome? Kaip mes elgsimės virtualioje erdvėje po 10-20 metų?

Gavome daugiau, negu pajėgiame suvokti. Socialiniai tinklai tapo gyvenimo ašimi ir jo organizavimo esminiu įrankiu. Kas bus toliau tikrai sunku spėlioti. Jei dabar parašysiu sakinį su savo futurologine prognoze, jis po 10-20 metų tikriausiai bus labai juokingas. Bet surizikuosiu: po dešimtmečio-kito mūsų geriausi bičiuliai ir pagalbininkai bus robotai-androidai, su kuriais mes galėsime diskutuoti ir iš jų mokytis, jie bus socialinių tinklų personažai. Tuo metu būsiu aktyvistas judėjimo, kovojančio prieš prievartinį žinių visumos implantavimą į žmogaus smegenis jam sulaukus 5 metų. Neleisime skursti dešimtims tūkstančių be darbo likusių koučerių ir kitų mokytojų ar dėstytojų! Žmonės turės mokytis patys, kad ir su biorobotų pagalba. Ot prisvaigau.

Arvidai, jūs taip pat skaitote ir pranešimus socialinių tinklų tematika. Kokių klausimų iš publikos dažniausiai sulaukiate?

Visi mokymų dalyviai nori gatavų receptų, kaip viską daryti, kad laikintų ir šierintų. O visai gatavų nėra. Yra kasdienis kantrybės reikalaujantis darbas, kaip koks drugelių ar pašto ženklų kolekcionavimas – žmogus užsiima tuo darbu, kęsdamas namiškių murmėjimą ištonėrajokiosnaudossėdičiapernaktisprietokompo, ir pats nežino kodėl. Todėl, kad. O juk dar yra pagrindinė profesinė veikla, kurios neturi užgožti gyvenimas internetuose. Publikai gali atrodyti, kad čia yra kažkoks slaptas receptas. O jis senas kaip pasaulis: Content is King. Galiu jiems pasakyti, ko nereikia nieku gyvu daryti feisbuke, do’s and don’ts yra vienodai svarbūs.

Ar Geležinė Lapė jau yra verslo įmonė ir ar kada nors norėsite ją parduoti?

Ne ir ne. Bet kaip sakoma, niekada neleisk kitiems sakyti tau niekada.

foto Juozas „Pukomuko“ Šalna

Balsuok už Salesblog.lt LOGIN’e

Komentuok