Nemandagūs „lietuviški“ klausimai apie pinigus

Komentarų: 1
PrintFriendly and PDF

 

Kažkada skaičiau tekstą apie prancūzų kultūrą. Užkliuvo vienas aspektas – ten rašė, kad prancūzams kalbėti apie pinigus yra blogo tono požymis. Kalbėti apie tai, kiek ir kas uždirba yra ne tik nemandagu, bet ir žema.

Tada susimąsčiau, o kaip apie pinigus kalbame mes, lietuviai? Kas mums yra blogas tonas šioje srityje? Ar mes galime laisvai pasidalinti, kiek uždirbame ir ar naują būstą pirkome iš paskolos?

Ar galime laisvai to klausinėti kitų?

Dar daugiau, kalbėdami apie pinigus, mes linkę šiek tiek nusižeminti ir susimenkinti. Apie algos pakėlimą sakome: ai taigi žinai, kiek gi čia, gi mizeris visiškas. Dar toks posakis yra: gyvenimas liūdnas, gerai, kad alga juokinga. Į kieno nors siekį uždirbti daugiau žiūrime su panieka ar atlaidžia ironija: žinai gi, jam niekada nepakanka.

Šiame tekste pateiksiu, mano galva, nekorektiškus, tačiau lietuvių kalbėjimo apie pinigus ir gerovę įpročius atskleidžiančius klausimus. Jų paprastai klausiame tada, kai kas nors iš mūsų bičiulių keičia darbą, kraustosi į naują būstą ar kitomis progomis.

Neįsižeiskite, jei čia atpažinsite save. Aš taip pat anksčiau klausdavau kai kurių čia paminėtų klausimų, tačiau kai parašai, kai įsisąmonini, tada gali mokytis.

Tai kiek mokėjot?

Tai yra visų klausimų apie žmonių ekonominius sprendimus karalius. Net jeigu kalba eina apie pomidorų kilogramą ar namą prestižinėje Vilniaus vietoje, toks klausimas yra nemandagus. Juk galite pagūglinti, po kam dabar pomidorai ir kiek kainuoja kvadratinis metras ploto name. Galite sužinoti, kiek kainuoja ta Toyota vieno mygtuko paspaudimu.

Man tik įdomu viena – ką žmonės iš tikrųjų daro su atsakymu, kai sužino, kiek jų bičiuliai mokėjo už kvadratinį metrą ploto Naujamiestyje? Veda kažkokią statistiką? Kaupia duomenis ir atlieka rinkos analizę? Siunčia tą informaciją rinkos analitikams užsienio šalyse? Ko gero atsakymas į šį klausimą leidžia įvertinti savo finansinę padėtį savo artimiausioje aplinkoje – pasilyginti, ar aš, pavyzdžiui, galėčiau įsigyti tokį daiktą.

O tai jūs nenorėjot namo? O tai jūs nenorėjot didesnio ploto kur nors ne centre? O tai tu nenorėjai Subaru, kad ėmei Toyota? Ten gi geresnis kainos ir kokybės santykis.

Tai, o kiek kvadratų?

Vėl gi, bet kuris klausiantis šio klausimo išsigins, kad teiraujasi tik šiaip, dėl informacijos. Nu, čia šiaip įsivaizdavimui, – teisinasi žmonės.

Juk neklausiame žmonių, kokio išmatavimo yra jų kuprinė arba kokia jų namuose turimo termoso talpa. Ne, tokiu klausimu, mes norime sužinoti, kaip keičiasi kitų žmonių gerovė lyginant su mūsiške arba kokį progresą gyvenime jie daro. Jeigu jie pasakys, kad tai yra 120 kv.m., mes suprasime, kad ei, gerai pradėjo gyventi arba, kad jau lenkia mus. Toks klausimas, kaip ir kiti žemiau išvardinti yra kišimasis į kitų reikalus, o ne small talk. Būtų teisinga paklausti: papasakok apie butą, koks jis?

Tai iš paskolos ar patys finansavot?

Šis klausimas jau kur kas įžūlesnis, negu prieš tai minėtas. Jei anuo atveju dar galima išsivartyti, kad klausiu tik šiaip, tai čia jau yra šniukštinėjimas po antklode.

Akivaizdu, kad atsakymas į tokį kausimą leis greitai įvertinti pašnekovų finansinius pajėgumus. Mums taip norisi, kad tai būtų paskola, bet jeigu išgirsime, kad ji didelė, tai galvosime: matai, kokią paskolą jie sau gali leisti ir dar visur keliauja, tai kaip jie išsimokės? Matyt daug uždirba. Dažnai pasitaikantis šio klausimo brolis: tai mašiną lizingu ėmėt ar patys pirkot?

Atsakydami į šį klausimą galite pasiūlyti parodyti kredito sutartį su visomis detalėmis ir duoti panagrinėti banko sprendimo išrašą, kur nurodytos jūsų pajamos. Dar būna, kad žmonės klausia: tai kokiu santykiu finansavotės? Juokais galima atsakyti, kad klausiančiajam verta keisti profesiją ir darbintis į FNTT.

Geras šio klausimo pratęsimas yra paklausti, keliems metams žmonės paėmė paskolą. Jeigu daugiau kaip dvidešimt, tai galima viduje pasidžiaugti, kad jūs neatsiliekate. Jeigu trisdešimt metų, tai visai gerai, su jumis viskas tvarkoje. Jeigu jie pasakys, kad dešimt, jums reikia sunerimti.

Ok, dar vienas: o tai čia jūs nuomojatės, ar savo? O kiek nuomos mokat? Čia su komunaliniais?

O jūs čia patys norėjot ar architektas pasiūlė?

Visos tokio klausimo variacijos labai velkam. Čia jūs specialiai taip ar taip išėjo?

Užuot išsakę ką nors pozityvaus arba iš viso nieko nekomentavę, žmonės tokiu klausimu išduoda abejonę jūsų sprendimu pasirinkti patiems arba kvestionuoja jūsų samdyto specialisto darbą.

Ne, – atsakykite. Mus šią sienelę tapetu klijuoti privertė kaimynas iš antro buto, o tapetą išrinko jo žmona. Pas juos, žinai, kilimas ant sienos kaba, tai mes norėjom panašiai kaip jie, bet truputį moderniau.

Matyt šioje vietoje jūs jau pagalvojote, o ką tada kalbėti, jeigu, pavyzdžiui, draugai kviečia jus į įkurtuves ir jūs pirmi ateinate į svečius, o kalbėti kol kas nėra apie ką. Akivaizdu, naujo būsto tema būtų labai gera, tačiau tikiu, kad visa tai galima aptarti kur kas subtiliau, nesikišant į kitų žmonių reikalus. Galima pagirti kokį nors šeimininkų sprendimą arba galiausiai susirasti kokią nors kitą temą. Visada galima pakalbėti apie darbą.

Tai naujam darbe naujas ir atlyginimas?

Yra daug šio klausimo variantų ir visi jie yra skirti išsiaiškinti galimą pašnekovo darbo užmokestį. Anksčiau ar vėliau kalba pasisuks apie IT sektorių, kuriame žmonės daug uždirba ar apie kitas panašias sritis. Bet koks atsakymas į šį klausimą leis klausiančiajam pasidaryti savas išvadas. Į tokius klausimus geriausia atsakinėti abstrakčiai, pavyzdžiui: jo, viskas tik į priekį. Taip, nauji darbai, nauji vėjai ir pan.

Čia verta atskirai aptarti žmonių įžeidumą, jeigu jie negauna pakankamai konkretaus atsakymo į savo klausimą. Tada jie tikrai pasidaro išvadą, kad jais nepasitikite, kad ir kaip mandagiai atsakėte. Dažnai žmonės užduodami tokius klausimus patys raunasi. Bet koks atsakymas juos suerzina.

Šio klausimo broliai: tai savo versliuką pradėjot? Ir kaip sekasi? Ar įmanoma pragyventi?

Jei to klausia samdomą darbą dirbantys žmonės, jie tikrai nori pasitvirtinti savo nuostatą, kad jų pasirinktas kelias yra saugus ir tvirtas. Matote, šių klausimų konstrukcija – uždara (galimas atsakymas taip arba ne), todėl jie yra labiau apie pasitikrinimą, negu apie nuoširdų domėjimąsi. Atviros konstrukcijos klausimai skambėtų taip: papasakok apie savo verslą, kaip sekasi? Toks klausimas atspindi susidomėjimą, o ne pasičekinimą.

Vieno skaitytojo pasiūlytas klausimas šioje kategorijoje laimi visus prizus: o tai apskritai, iš ko tu tada gyveni? Šiuo klausimu įmanoma parodyti visą savo neišmanymą ir negebėjimą domėtis įmanomomis žmonių veiklomis.

Kodėl jūs ne…?

Klausimo pabaigą galite įsirašyti patys. Kodėl jūs nepirkot šitos kriauklės Ikėjoj, ten gi ta pati kokybė tik pigiau? Kodėl nelaukėt Kalėdų, būtų buvus nuolaida? Kodėl pirkot butą penktam aukšte, nebijot, kad vasarą bus karšta? Kodėl neskridot į Turkiją, ten gi tos pačios kainos ir daugiau serviso…

Tokie klausimai ne tik ginčija jūsų gebėjimą priimti sprendimus, tačiau ir netiesiogiai parodo jūsų nesusivokimą finansiniuose ar skonio reikaluose. Jūs dabar turėtumėte kreiptis į buto pardavėją ir pasikeisti penktą aukštą į ketvirtą? Jums ko gero reikėtų grąžinti įsigytą stalą, kurį išsirinkote po atidžių paieškų ir bėgti dabar pat į rekomenduojamą parduotuvę. Ne jūs ne tuos raugintus kopūstus pirkote, ten Halėje yra geresnių.

Atskiro paminėjimo nusipelno klausimo pradžia kodėl? Toks klausimas bet kurį suaugusį žmogų skatina teisintis ir gintis. O tai kelia nemalonią maištingą reakciją viduje. Norite suerzinti kitą žmogų? Paklauskite jo, kodėl jis ką nors padarė arba nepadarė. Kodėl tu taip apsirengei? Kodėl valgai vištieną? Kodėl tapai vegetaru? Kodėl tu nenori daugiau mišrainės?

Apibendrinant, atrodytų, kad jau nieko negalima klausti. Galima, tik reikia gerai pažinti savo intenciją ir, jeigu ji susijusi su vertinimu ar pasilyginimu, geriau klausimą keisti kitu. Net jeigu jūsų ketinimai yra patys geriausi, žinokite paprastą dalyką – ką darysite su atsakymu? Į kurią kišenę jį įsidėsite?

Vienas komentaras

  1. Rimantė
    | Atsakyti

    Labai geras straipsnis ir labai patiko. Daug tiesos ir visi dalykai atpažįstami gyvenime. Aš tikrai sutinku su tuo, kad daug ko klausti yra nemandagu ir to daryti nevertėtų, net jei tie žmonės ir tavo draugai. Daug kas mėgsta klausinėti kokios paskolos sąlygos, nes neseniai nusipirkome butą. Na, tiesą pasakius, nejaukiai jaučiuosi, uždavus šį klausimą…

Komentuok